Įprastai krosnyje pakuros apačioje montuojamos grotelės, kurios atlieka dvejopą paskirtį – oro patekimas į laužą ir pelenų išbyrėjimas iš pakuros į žemiau esančią peleninės ertmę. Kai kurių dabartinių pagamintų metalinių krosnelių pakuros neturi grotelių visai, dugnas yra ištisas. Amerikiečių projektuojamos malkinės krosnies pakuros dugne dažniausiai neturi grotelių. Taip galima tiksliau reguliuoti oro padavimą į pakuros laužą ir pasiekti didesnį degimo efektyvumą. Amerikiečių standartai, reglamentuojantys suodžių dalelių patekimą į aplinką griežti lyginant su Europos šalimis, Rusija.
Pav. 1: Krosnis-židinys, be grotelių pakuroje, apatinės durelės antrinio oro padavimui.
Pagal www.heatkit.com, jeigu malkas deginti žemoje temperatūroje, be grotelių pakuroje prie mažiausiai galimos deguonies koncentracijos, tai galima gauti gražią, ilgų liežuvių, geltonai skaidrią liepsną. Liepsna pilnai užpildo pakurą.
Degdama mediena virsta į anglį ir degiąsias dujas. Sudegus 1 kg vienam kilogramui absoliučiai sausos medienos išsiskiria 4500 kcal/kg šilumos, apie 1800 kcal/kg degant dujoms ir 2700 kcal/kg degant anglims. Degimo metu sunaudojama 5,96 kg oro, 2,05 kg degant dujoms ir 3,91 kg anglims.
Degant 1 kg anglių šilumos susidaro 8100 kcal/kg. Svarbu užtikrinti tolygų ir neintensyvų anglių degimą. Bus efektyvu jeigu anglys greitai nesudegs.
Grotelių privalumas susijęs su nuolatiniu anglies šlako ir pelenų pašalinimu iš krosnies į peleninę neabejotinas kai židinys-krosnis skirta nepertraukiamam darbui (kelios paros, savaitės, mėnesiai) - pastovus kūrenimas. Bet su epizodiniu kūrenimu be grotelių pakuros dugnas ypatingų problemų nesukuria ir neužsineša pelenų į krosnies kanalus.
Pav. 2: Pastatyta krosnis su vientisu pakuros dugnu be pelenų grotelių.
Reikalingas deguonis degimui paduodamas per pakuros šonuose esančias angas. Taip pat židinio durelių apačioje padaryta reguliuojama anga. Jinai reikalinga esant drėgnesnei malkai įdegti. Susidarius pakuroje anglims pilnai uždaroma.
Pelenų sluoksnis iki 5 cm visiškai nekliudo sudeginti malkas ir netgi sukuria palankias degimo sąlygas, mažindamas šilumos nuostolius nuo degimo zonos dėl pelenų termoizoliacinių savybių. 5 cm pelenų susidaro po 3-7 vienkartinių prakūrimų. Jei kyla buitinių problemų, susijusių su varginančiu krosnies valymu, galima įrengti specialų pelenų saugyklą šulinio pavidalu galima su grotelėmis), į kurį pelenai sužeriami po kiekvieno kūrenimo.
Pav. 3: Pastatyta krosnis vėliau bus tinkuojama.
Degimas geras, oro srauto pakankamas. Apatinių durelių pagalba galima optimaliai sureguliuoti paduodamo oro kiekį.
Dydžio 4,61 m³/ kg vertė yra vadinama absoliučiai sausos medienos stechiometriniu koeficientu oro atžvilgiu ir atitinka oro kiekį, reikalingą visiškam malkos deginimui, ty oro kiekiui, kuriame visi medienos komponentai oksiduojami degimo metu.
Jei vartojate didesnį oro kiekį, tada jo perteklius (viršijantis 4,61 m³/kg) nepasieks malkos. Oro perteklius chemiškai nebereguos (nedegs) su degimo produktais, jis paprasčiausiai praskiedžia juos ir taip sumažina jų temperatūrą.
Pvz., Jei paimti oro tris kartus daugiau nei reikia t.y. 13,83 m³/kg, degimo produktų temperatūra nebebus 2000 °C, bet tik 900 °C.
Šaltinis: Дачные бани и печи. Принципы конструирования. Хошев Ю.М. 2008
Senovinės malkinės krosnys neturėjo pakuros apačioje grotelių visai. Grotelės atsirado pradėjus kūrenti anglis garo katiluose. Anglių šlakui išvalyti buvo naudojami paverčiami ardeliai.
Kaip rodo praktika puikiai veikia sistema ir be grotelių, taip lengviau sureguliuoti tinkamą oro kiekį reikalingą degimui palaikyti. Netgi mažesnis oro kiekis degimui būdavo naudojamas garvežiuose, garo traukinių katiluose. Dabar tai taikoma raketų nešėjų technologijose.
Kai nesimato degimo dūmų, dažniausiai būna perteklinis jo kiekis.
Pav. 4: Dar drėgmė kondensuojasi ant pakuros durelių stiklo. Statant krosnį sunaudojama apie 200 ltr vandens, skiediniui paruošti, pjaustant plytas su staklėmis.Pav. 5: Vaizdas mūrijimo metu, pakuros dugnas ištisas be pelenų grotelių.
Ties durelėmis padaryta oro padavimo ertmė, kad dūmų slėgį nuimtų nuo jų.
Įrengtos deformacinės siūlės tarp išorinio krosnies ir vidinio mūro.
Židininis kurenimas
Įprastai krosnyje pakuros apačioje montuojamos grotelės, kurios atlieka dvejopą paskirtį – oro patekimas į laužą ir pelenų išbyrėjimas iš pakuros į žemiau esančią peleninės ertmę. Kai kurių dabartinių pagamintų metalinių krosnelių pakuros neturi grotelių visai, dugnas yra ištisas. Amerikiečių projektuojamos malkinės krosnies pakuros dugne dažniausiai neturi grotelių. Taip galima tiksliau reguliuoti oro padavimą į pakuros laužą ir pasiekti didesnį degimo efektyvumą. Amerikiečių standartai, reglamentuojantys suodžių dalelių patekimą į aplinką griežti lyginant su Europos šalimis, Rusija.
Pagal www.heatkit.com, jeigu malkas deginti žemoje temperatūroje, be grotelių pakuroje prie mažiausiai galimos deguonies koncentracijos, tai galima gauti gražią, ilgų liežuvių, geltonai skaidrią liepsną. Liepsna pilnai užpildo pakurą.
Degdama mediena virsta į anglį ir degiąsias dujas. Sudegus 1 kg vienam kilogramui absoliučiai sausos medienos išsiskiria 4500 kcal/kg šilumos, apie 1800 kcal/kg degant dujoms ir 2700 kcal/kg degant anglims. Degimo metu sunaudojama 5,96 kg oro, 2,05 kg degant dujoms ir 3,91 kg anglims.
Degant 1 kg anglių šilumos susidaro 8100 kcal/kg. Svarbu užtikrinti tolygų ir neintensyvų anglių degimą. Bus efektyvu jeigu anglys greitai nesudegs.
Grotelių privalumas susijęs su nuolatiniu anglies šlako ir pelenų pašalinimu iš krosnies į peleninę neabejotinas kai židinys-krosnis skirta nepertraukiamam darbui (kelios paros, savaitės, mėnesiai) - pastovus kūrenimas. Bet su epizodiniu kūrenimu be grotelių pakuros dugnas ypatingų problemų nesukuria ir neužsineša pelenų į krosnies kanalus.
Reikalingas deguonis degimui paduodamas per pakuros šonuose esančias angas. Taip pat židinio durelių apačioje padaryta reguliuojama anga. Jinai reikalinga esant drėgnesnei malkai įdegti. Susidarius pakuroje anglims pilnai uždaroma.
Pelenų sluoksnis iki 5 cm visiškai nekliudo sudeginti malkas ir netgi sukuria palankias degimo sąlygas, mažindamas šilumos nuostolius nuo degimo zonos dėl pelenų termoizoliacinių savybių. 5 cm pelenų susidaro po 3-7 vienkartinių prakūrimų. Jei kyla buitinių problemų, susijusių su varginančiu krosnies valymu, galima įrengti specialų pelenų saugyklą šulinio pavidalu galima su grotelėmis), į kurį pelenai sužeriami po kiekvieno kūrenimo.
Degimas geras, oro srauto pakankamas. Apatinių durelių pagalba galima optimaliai sureguliuoti paduodamo oro kiekį.
Dydžio 4,61 m³/ kg vertė yra vadinama absoliučiai sausos medienos stechiometriniu koeficientu oro atžvilgiu ir atitinka oro kiekį, reikalingą visiškam malkos deginimui, ty oro kiekiui, kuriame visi medienos komponentai oksiduojami degimo metu.
Jei vartojate didesnį oro kiekį, tada jo perteklius (viršijantis 4,61 m³/kg) nepasieks malkos. Oro perteklius chemiškai nebereguos (nedegs) su degimo produktais, jis paprasčiausiai praskiedžia juos ir taip sumažina jų temperatūrą.
Pvz., Jei paimti oro tris kartus daugiau nei reikia t.y. 13,83 m³/kg, degimo produktų temperatūra nebebus 2000 °C, bet tik 900 °C.
Šaltinis: Дачные бани и печи. Принципы конструирования. Хошев Ю.М. 2008
Senovinės malkinės krosnys neturėjo pakuros apačioje grotelių visai. Grotelės atsirado pradėjus kūrenti anglis garo katiluose. Anglių šlakui išvalyti buvo naudojami paverčiami ardeliai.
Kaip rodo praktika puikiai veikia sistema ir be grotelių, taip lengviau sureguliuoti tinkamą oro kiekį reikalingą degimui palaikyti. Netgi mažesnis oro kiekis degimui būdavo naudojamas garvežiuose, garo traukinių katiluose. Dabar tai taikoma raketų nešėjų technologijose.
Kai nesimato degimo dūmų, dažniausiai būna perteklinis jo kiekis.
Ties durelėmis padaryta oro padavimo ertmė, kad dūmų slėgį nuimtų nuo jų.
Įrengtos deformacinės siūlės tarp išorinio krosnies ir vidinio mūro.